Fizinis aktyvumas

Lėtesnis pulsas – ilgesnis gyvenimas?

Ieva Kudaševičiūtė, 2015-08-04

Širdis yra atsakinga tiek už fizinę, tiek už psichinę žmogaus sveikatą, gyvenimo kokybę. Todėl širdies svarbą pabrėžia tiek Vakarų, tiek Rytų medicina. Tik pastaroji širdžiai priskiria ir su dvasine žmogaus būsena susijusius nuopelnus.

Visi puikiai žino, jog sutrikus širdies veiklai, sutrinka ir kitų organų funkcionavimas, nes jie nebe aprūpinami reikalingu kraujo kiekiu, o tuo pačiu – ir deguonimi. Viena iš pagrindinių širdies veiklos sutrikimų priežasčių – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – tuo pačiu yra ir viena iš dažniausių vyresnio amžiaus žmonių mirties priežasčių. Lietuvoje nuo širdies bei kraujagyslių ligų miršta kas antras žmogus. Deja, tačiau pastaruoju metu stebima tendencija nuo lėtinių širdies ligų gydyti vis jaunesnius, netgi sportuoti mėgstančius asmenis.

Ar širdis „dirba“ tinkamai, ar nėra jos veiklos sutrikimų pirmiausia sprendžiama atsižvelgiant į kraujospūdį ir pulsą. Paradoksalu, tačiau nors ir būtų sunku rasti nors vieną suaugusį žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie šiuos širdies būklę nustatyti padedančius rodiklius, daugelis negali tiksliai pasakyti kas tai yra, todėl šias sąvokas naudoja sinonimiškai.

Pulsas
Pulsas – tai ritmiškas kraujagyslių išsiplėtimas, kai susitraukia širdies raumuo ir išstumia kraują iš kairiojo skilvelio į arterijas. Dėl šios priežasties pulsu dažnai vadinamas ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) per minutę.

Pulsą išmatuoti nėra sudėtinga, jis geriausiai apčiuopiamas ten, kur arterijos yra arčiausiai odos paviršiaus. Dažniausiai pulsas skaičiuojamas ant kairės rankos riešo uždėjus dešinės rankos tris pirštus (rodomąjį, vidurinį ir bevardį) ir nykščiu apėmus kitą riešo pusę. Įprastai pulso bangos skaičiuojamos 15 sekundžių ir dauginamos iš 4, tačiau pulsą galima sužinoti ir tvinksnius skaičiuojant visą minutę. Ramybės būsenoje normalus pulsas turėtų neviršyti 70 kartų per minutę.

Kraujospūdis

Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Panašiai kaip vanduo spaudžia vamzdžius jais tekėdamas, taip ir kraujas spaudžia kraujagysles. Jei spaudimas yra per didelis – jis gali pažeisti ar net sunaikinti kraujagyslių sieneles. Per didelis kraujo spaudimas ypač pavojingas tuomet, kai kraujagyslės jau praradusios elastingumą.

Normalus kraujo spaudimas yra 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio (mm/Hg). Kadangi kraujo spaudimas panašiai kaip ir pulsas nėra visą laiką vienodas ir priklauso ne tik nuo fizinio aktyvumo, oro sąlygų, bet ir emocijų svarbu prisiminti, jog kraujospūdį galima valdyti. Paprasčiausias būdas tai padayti, stengtis išlikti ramiems, nes susijaudinus, supykus ar net rėkiant, kraujospūdis gerokai pakyla ir viršija normos ribas. Jei tokia žmogaus būsena užtrunka, gali išsivystyti arterinė hipertenzija.

Puslapiai: 1