Gyvenimo būdas

Aukštas kraujo spaudimas ir jo priežastys

Pajudėk.LT, 2013-01-15

Kraujo spaudimo padidėjimas dar yra vadinamas arterine hipertenzija. Hipertenzija diagnozuojama tik tada, kai tris kartus atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą per tą patį mėnesį jis randamas padidėjęs. Kol spaudimas padidėjęs nesmarkiai, žmogus dar nejaučia jokių ligos simptomų. Kai spaudimas kiek daugiau padidėjęs, skundžiamasi spengimu ausyse, galvos svaigimu, padidėjusiu nervingumu, galvos skausmais pakaušyje, sprande. Laiku nepradėtas reguliuoti kraujo spaudimas pakyla dar daugiau, tada pažeidžiamos smegenys, širdis, inkstai, akys. Galima pajusti šiuos organų pažeidimų simptomus: duriantys skausmai krūtinkaulio srityje, širdies permušimai, galvos svaigimas, suprastėjusi klausa ir suvokimas, mirgėjimas akyse, šlapimo putojimas (dėl šlapime atsiradusių baltymų). Jei ir toliau kraujo spaudimas nereguliuojamas, kyla didelė grėsmė patirti insultą, infarktą, progresuojantį aklumą ar inkstų funkcijos nepakankamumą.

10 mmHg padidėjęs arterinis kraujo spaudimas iki 30 procentų padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Žmonėms, kurių spaudimas padidėjęs, septynis kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (pavyzdžiui, insultas), tokie žmonės keturis kartus dažniau serga širdies išemine liga, jiems du kartus dažniau pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Aukšto kraujo spaudimo negydantis žmogus savo gyvenimą sutrumpina iki 20 metų.

Apie kraujo spaudimo klasifikaciją skaitykite Kraujo spaudimo klasifikacija.

Aukšto kraujo spaudimo priežastys

Kiekvieno žmogaus kraujo spaudimas nėra pastovus, jis priklauso nuo žmogaus atliekamos veiklos. Sunkiai dirbant, sportuojant ar labai nervinantis kraujo spaudimas pakyla, o ramybės sąlygomis vėl sumažėja. 90 procentų atvejų nerandama jokios aukšto spaudimo priežasties. Aukšto spaudimo atsiradimui turi reikšmės daugelis kitų veiksnių:

  • genetinis polinkis;
  • padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas;
  • inkstų sutrikimai (jų gaminamų hormonų pokyčiai, natrio išskyrimo sutrikimai);
  • vidinio kraujagyslių sluoksnio – endotelio sutrikimai;
  • insulino sutrikimas organizme;
  • padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje (cukrinio diabeto priežastis);
  • amžius (vyrams – didesnis nei 55 metai, moterims – didesnis nei 65 metai);
  • aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt.);
  • pomėgis valgyti sūrų maistą.

Puslapiai: 1