Gyvenimo būdas

Apie dažniausias mirties priežastis ir būdus jų išvengti

Ieva Kudaševičiūtė, 2015-04-30

Pasaulio sveikatos organizacija mirtingumo rodiklius skirsto į dvi grupes: mirtis, sukeltas užkrečiamų ligų ir mirtis, kurias sukėlė neužkrečiamos ligos. Pastarosios PSO kelia didžiausią susirūpinimą, todėl jų valdymui skiriamas dėmesys kiekvienais metais didėja.

Taip yra dėl to, kad šios rūšies ligos sukelia daugiau mirčių nei dėl kitų priežasčių atsiradę susirgimai ar nelaimingi atsitikimai kartu sudėjus. 2012 – ųjų duomenimis dėl neužkrečiamų ligų pasaulyje mirė 38 mln. asmenų. Deja, tačiau šis skaičius didėja. Numatoma, kad 2030 metais dėl neužkrečiamų ligų mirusių žmonių padaugės iki 52 mln. ir tai lems ne kas kita kaip nesveikas gyvenimo būdas, skatinantis lėtinių kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų ligų, vėžio bei diabeto atsiradimą.

PSO duomenimis 42 proc. visų dėl neužkrečiamų ligų atsirandančių susirgimų palaužia 70 metų nesulaukusius asmenis. Iš jų 48 proc. dėl neužkrečiamų ligų mirštančių asmenų įsikūrę vidutinio lygio išsivysčiusiose arba mažai išsivysčiusiose valstybėse. Tuo metu aukštą išsivystymo lygį pasiekusiose šalyse mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų siekia 28 proc., o dauguma dėl minėtų susirgimų mirštančių asmenų yra 70 ir daugiau metų. Tai rodo, jog neužkrečiamos ligos išplitusios po visą pasaulį, o jų valdymas priklauso ne tik nuo pačių žmonių, bet ir nuo šalyse vykdomos politikos bei ekonominio išsivystymo lygio.

Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitose metai iš metų nurodoma, kad dažniausia neužkrečiamų ligų priežastis – tai alkoholio, narkotikų bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimas, taip pat padidėjusio kraujospūdžio, nepakankamo fizinio aktyvumo, nesveikos mitybos bei rūkymo sukeltos ligos. Žinoma, šių ligų kiekis bei eiliškumas kiekvienoje valstybėje yra nevienodas ir priklauso ne tik nuo ekonominių, socialinių, bet ir politinių veiksnių.

Puslapiai: 1