Gyvenimo būdas

Kūno masės indeksas (KMI) – tai masės ir ūgio santykis, kuris leidžia įvertinti ar žmogaus kūno masė yra normali, ar jis turi antsvorio arba yra nutukęs. Šį indeksą išrado Belgijos statistikos ekspertas Adolphas Quetelet (1796-1874), todėl kūno masės indeksas dar vadinamas Quetelet indeksu. Šis indeksas yra naudojamas kaip tarptautinis vienetas matuoti masėsir ūgio proporcijai. KMI yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, žmogaus kūno masę (kilogramais) dalinant iš jo ūgio (metrais), pakelto kvadratu.

Remiantis KMI netinka vertinti:

• kai kurių sportininkų: futbolininkų, svorių kilnotojų, kultūristų ir kitų. Tokiu atveju KMI dažnai būna didelis ir pagal lentelę rodo antsvorį arba nutukimą, tačiau reikia atminti, kad raumenys sveria daugiau nei kūno riebalai. Todėl dauguma sportininkų pagal KMI būtų traktuojami kaip nutukę, nors turi mažą riebalinį sluoksnį;
• klaidinantis KMI gali būti nustatytas ir vyresniame amžiuje, kai mažėja raumenų masė ir daugėja kūno riebalų bei tampa sunku išmatuoti žmogaus ūgį.
• stambius kaulus turintiems žmonėms KMI indekso rodikliai nesiskiria nuo taikomų smulkių kaulų žmonėms;
• žmogus, kurio KMI 24,9 dar laikomas neturinčiu viršsvorio, tačiau rizika susirgti dėl antsvorio atsirandančiomis ligomis jam lygiai tokia pati kaip ir žmogui, kurio KMI 25,1.
• į KMI skaičių neįtraukiami žmogaus organizme susilaikę skysčiai, kurie sąlygoja padidėjusią kūno masę.
• visoms rasėms taikomi tie patys KMI standartai, tačiau du žmonės, turintys tą patį KMI, gali turėti riziką susirgti skirtingomis su per dideliu arba per mažu svoriu susijusiomis ligomis dėl lyties ar genetinio paveldėjimo.
• nėščias moteris.