Gyvenimo būdas

Vidurių užkietėjimas: kaip ir kodėl jis kankina dirbančius sėdimą darbą

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras, 2013-02-07

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė sako, kad į ją dažnai kreipiasi žmonės, dirbantys sėdimą darbą. Vienas įprastų jų skundų – vidurių užkietėjimas.

Pirmiausia siekiama nustatyti, ar vidurių užkietėjimas pasireiškia kaip kurios nors ligos simptomas, ar tai atskira funkcinė liga.

Vidurių užkietėjimas konstatuojamas tada, kai nenustatoma kitų ligų ar priežasčių, galėjusių sukelti šį negalavimą. Kai tuštinamasi rečiau negu 3 kartus per savaitę arba dėl kietų išmatų pasunkėja tuštinimosi procesas, tuštinimasis nevisavertis, verčiantis kartoti šį veiksmą, ir tokie sutrikimai per pastaruosius pusę metų užtrunka mažiausiai 3 mėn., gali būti diagnozuotas funkcinis vidurių užkietėjimas.

„Šio negalavimo atsiradimo mechanizmas gali būti dvejopas, – sako gydytoja D. Gruslienė. Lėto tranzito (lot. – „perėjimo“) vidurių užkietėjimas, kada turinys pernelyg lėtai slenka žarnomis. Tai gali sukelti nepakankami storosios žarnos sienelių raumenų susitraukimai arba per daug intensyvūs spastiniai susitraukimai, atsiradę dėl žarnų lygiųjų raumenų ar sienelėje esančių nervinių rezginių pažeidimų ar jų funkcinio disbalanso.

Kitas sutrikimas, kuris gali sukelti vidurių užkietėjimą, – anorektalinė disfunkcija. Šiuo atveju dėl nepakankamos, nekoordinuotos išangės raukų, dubens raumenų veiklos sutrinka žarnų turinio išstūmimas iš tiesiosios žarnos.“

Įvairūs tyrimai rodo, kad funkcinis vidurių užkietėjimas vargina apie 15 proc. žmonių. Tarp vyresnių negu 60 m. asmenų šis negalavimas dar dažnesnis – apie 30 proc. Moterys serga dažniau negu vyrai. Tai gali nulemti tokie ypatumai kaip gimdymai, silpnesnis raumenynas, mažesnis fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, psichikos savitumai.

Puslapiai: 1