Minčių harmonija

Kokią įtaką sveikatai turi pyktis?

http://www.lsveikata.lt, 2013-02-21

Kaip priversti žmogų nedaryti pikta? Gydytojai tvirtina, kad yra argumentas, kuris įtikins kiekvieną mąstantį asmenį – tai sveikata. Paklausite, kokią įtaką sveikatai turi gerumas? Specialistai tikina – tiesioginę, ir siūlo panagrinėti pykčio fiziologiją. Nuolatinis susierzinimas ar pyktis gali sukelti širdies ligų susirgimus, insultą, vėžį, depresiją, kepenų veiklos sutrikimus.

Pažaliavo iš pykčio

Kai žmogus pyksta, o ypač kai pyktis yra nevaldomas, jo parasimpatinė nervų sistema yra įtempta. Tai ta pati nervų sistema, kuri valdo vidaus organų raumenis bei liaukas. Jeigu žmogus nuolat yra piktas, trinka parasimatinės nervų sistemos veikla, o kartu ir vidaus organų funkcijos. Nustatyta, kad sutrikus minėtos sistemos veiklai, pirmiausia kenčia kepenys ir tulžies latakai. Kaip čia neprisiminsi dviejų pasakymų: „iš pykčio net pažaliavo“ ir „tulžį išliejo“.

Pikčiurnoms sutrinka ne tik kepenų veikla, bet ir formuojasi tulžies pūslės akmenys. Aišku, tam, kad jie atsirastų, reikia kelių faktorių, tačiau pyktis gali tapti pamatu jiems formuotis.

Netoli iki infarkto

Žvelkime į pykčio fiziologiją toliau. Kai žmogus pyksta, organizmas į kraują išskiria adrenalino ir noradrenalino. Tai nevienareikšmiai hormonai. Iš vienos pusės jie būtini sunkiam darbui atlikti, tačiau neišnaudoti jie tampa griaunamąja jėga. Pirmiausia jie kenkia kraujagyslėms, todėl širdies ir kraujagyslių ligos dažnos pikčiurnų palydovės. Gydytojai antrina, kad tarp infarktą patyrusių pacientų tikrai aptiksime ne vieną, kuris gyvenime nuolat rasdavo ant ko griežti dantį.

Puslapiai: 1