Minčių harmonija

Streso išvengti neįmanoma. Reikia išmokti jį įveikti.

http://www.vlmedicina.lt, 2013-09-02

Trumpalaikis stresas paprastai yra naudingas. Jis mobilizuoja organizmą veiklai, gali sutelkti imuninę sistemą įveikti ligą ar padėti gydyti žaizdas. Sportininkams, artistams, įvairių sričių lyderiams iššūkių sukeltas trumpalaikis stresas padeda atsiskleisti ir pasiekti geriausių rezultatų. Tačiau stiprus arba užsitęsęs stresas yra žalingas. Kokias pasekmes sukelia toks stresas ir kaip jį įveikti?

Trumpalaikis stresas – reikalingas

Šešiolikmetė plaukikė Rūta Meilutytė ruošiasi pasaulio čempionato startui 50 metrų krūtine rungtyje. Simpatinė nervų sistema, gavusi „komandą“ iš galvos smegenų takų, širdį priverčia plakti greičiau, didina prakaitavimą, suaktyvina raumenų kraujotaką. Išsiskiria adrenalinas, šiek tiek išsiplečia akių vyzdžiai, širdis ima plakti labai tankiai. Tai – dalelytė sudėtingo atsako į stresą mechanizmo, paruošiančio sportininkę po kelių sekundžių prasidėsiančiai rungčiai. Starto metu sportininkės kūnas atpalaiduoja sukauptą energiją, plaukikė visomis išgalėmis skuba finišo link. Finišą ir naują pasaulio rekordą pasiekus didžiulė fizinė ir psichinė įtampa pradeda atslūgti. Raumenys palaipsniui atsipalaiduoja, lėtėja kvėpavimas ir širdies veikla. Aprašytasis trumpalaikis stresas buvo naudingas ir būtinas geriausiam pasaulyje rezultatui pasiekti.

Medikai streso poveikį žinojo ir juo domėjosi nuo Hipokrato laikų, o gal ir dar anksčiau. Bet praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje fiziologas Walter Cannon tyrimais įrodė, kad atsakas į stresą yra vieninga visuma, apimanti ir kūną, ir psichiką. Cannon teiginius išplėtojo kanadietis Hans Selye – jo 40 metų trukusio darbo dėka streso poveikis žmogui buvo plačiai pažintas ir pripažintas. Bene svarbiausias H. Selye teiginys, su kuriuo sutinka beveik visi medicinos ir psichologijos specialistai, yra toks: žmogaus kūnas yra puikiai paruoštas trumpalaikiam stresui, bet ilgalaikis stresas gali būti pražūtingas.

Puslapiai: 1