Sveika mityba

Saldžioji stevija – natūrali alternatyva cukrui

http://www.vlmedicina.lt, 2013-11-13

Seniau maisto saldinimui buvo naudojami tik medus ir vaisiai. XIV amžiuje, pradėjus rafinuoti cukrų, jis buvo priskirtas prie saldų skonį suteikiančių maisto produktų. Pagrindiniai cukraus šaltiniai yra cukranendrės ir cukriniai runkeliai. Cukranendrių ir cukrinių runkelių cukrus ne tik pasižymi saldžiu skoniu, bet ir yra kaloringas. Įrodyta, kad kalorijos, gaunamos iš šio produkto, gali turėti įtakos svorio augimui, tapti rizikos faktoriumi kai kurioms lėtinėms būklėms, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, diabetas, hipertenzija ir kt. Tad noras išlikti grakštiems bei sveikiems privertė žmones ieškoti alternatyvių, tačiau už cukrų ne mažiau saldžių produktų. Idealiausia, jei to saldumo būtų pasiekiama negaunant papildomų kalorijų.

Vadinamieji dirbtiniai saldikliai tokius kriterijus atitinka – daugelis jų neturi kalorijų arba turi jų labai mažai. Jų skystos, birios, žirnelių formos supaprastino maisto saldinimą, leidžia smaližiauti net becukriais konditerijos gaminiais.

Populiariausi dirbtiniai saldikliai yra aspartamas, acesulfamas K, ciklamatas ir kt. , tačiau apie jų saugumą ir poveikį sveikatai tebediskutuojama. O ir pats žmogus vis dažniau atsigręžia į gamtą, pradeda ieškoti natūralių, nežalingų žaliavų.

Augalas saldžioji stevija – būtent toks.

Apie augalą

Saldžioji stevija (lot. Stevia Rebaudiana) yra graižažiedžių šeimos daugiametis krūmas, išaugantis iki 1 m aukščio ir turintis 2-3 cm ilgio šiurkščius lapus. Augalas auga laukinėse aukštikalnių augimvietėse Pietų Amerikoje kartu su kitomis stevijos gentimis. Šių genčių suskaičiuojama iki 200, tačiau nė viena jų nepasižymi tokiu saldumu, kaip saldžioji stevija.

Šimtus metų vietiniai gyventojai saldžiosios stevijos lapus naudojo kaip saldiklį arbatoms bei maistui, taip pat kaip gydomąją priemonę širdies ligoms, nutukimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, rėmeniui bei šlapimo rūgšties kiekiui organizme mažinti.

Puslapiai: 1